Treneris Benas Bakučionis – apie svarbiausius aspektus vaikų treniravime, mėgstamiausius dalykus gyvenime ir neišdildomą patirtį dirbant su vaikais ,,Aukštaitijos krepšinio mokykloje”

Vienas  sėkmingiausių vaikų trenerių Panevėžyje  Benas Bakučionis yra sukaupęs milžinišką patirtį, kurią nuo 2016  m. į vis aukštesnį lygį kelia ir Aukštaitijos krepšinio mokyklos (AKM) auklėtinių žaidimą.

 

Sporto aktyvistas, krepšinio fanatikas bei nuostabus 29-erių metų treneris B. Bakučionis skaičiuoja jau penktąjį sezoną, dirbant su modernia ir šiuolaikiška Aukštaitijos krepšinio mokykla.

 Sporto ir išsilavinimo akademija kviečia skaityti interviu su B. Bakučioniu – apie svarbiausius dalykus vaikų krepšinyje, patirtį dirbant su vaikais ir mėgstamus laisvalaikio hobius, kaskart padedančius tobulėti bei pasisemti naujų patirčių gyvenime.

 

 

Nuo ko prasidėjo noras įsitraukti į nuostabų krepšinio pasaulį?

 Na, negalėčiau dabar išskirti vieno ryškaus momento ar tam tikro įvykio, nulėmusio „pažinties“ pradžią. Kiek save pamenu, buvau itin aktyvus „kiemo“ vaikis, kuris mėgo užsiimti įvairiomis sportinėmis veiklomis draugų būryje. Jaunystėje turėjau galimybių bei noro išbandyti save įvairiuose popamokiniuose būreliuose. Teko susipažinti ir su keliomis asmeninėmis sporto šakomis, užsiimti modeliavimo darbeliais bei lankyti šokius. Tačiau, atėjus vasarai visos veiklos pradėdavo „suktis“ apie kamuolį. Dienos prasidėdavo ankstyvais pusryčiais ir susišaukimais su bendraamžiais, stovinčiais prie lango, o baigdavosi nenuilstamu sportiniu varžymusi ir aklina tamsa. Būdavo natūralu stebėtis, žavėtis ir bandyti lygiuotis į vyresnius paauglius. O, kai noras būti geresniu, įgauti dar daugiau žinių bei labiau pažinti šią sporto šaką kristalizavosi – prisijungiau į pirmąsias krepšinio treniruotes.

  • Koks buvo Jūsų įsimintiniausias įvykis susijęs su krepšiniu?

 Iš skirtingų amžiaus tarpsnių iškyla daug vaizdinių. Šiam kartui galėčiau išskirti per vieną vasarą sudėvėtus tris kamuolius, tarpklasinėse rungtynėse pelnytus 88 taškus bei adrenalino antplūdį po kurioziškai pelnytų pirmųjų taškų oficialiame „Moksleivių krepšinio lygos“ debiute. Aišku, sportinės traumos – atskira emocinė kategorija.

  • Treneri, kaip supratote, kad Jūsų gyvenimo kelias veda vaikų krepšinio treniravimo keliu?

 Tai nebuvo kažkoks „nušvitimas“ ar gilių filosofinių apmąstymų išvada. Manau, kad savo nuoširdžiu noru, aistra tobulėjimui bei meile šiai sporto šakai atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Pasinaudosiu proga pabrėžti gerai visiems žinomą tiesą, kad bet kokį komandinį rezultatą ar pokytį įtakoja ne pats vienas žmogus, o ir jį supantys asmenys. Tad, visuomet būsiu dėkingas Vytautui ir Žydrūnui už suteiktą galimybę realizuoti save šioje profesinėje srityje, o Remigijui – už pasitikėjimą tęsti pradėtus darbus.

  • Benai, kaip vertinate darbą su vaikais ir ar įgijote naujų įgūdžių bei pasisėmėte kitokios patirties treniruočių metu?

 Galiu drąsiai teigti, kad ne tik auklėtiniams, bet ir treneriui nutinka taip, kad būna „prisiviriama košės“. Tačiau – niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, ir šios auksinės išminties praktiškai mokomės per kiekvieną užsiėmimą. Gera vaikų akyse kasdien matyti nuoširdžias pastangas ir norą aktyviai leisti laisvalaikį, pažinti savo kūną bei mėgautis kiekviena sportine akimirka. O pats, būdamas trenerio „kailyje“, kiekvieną dieną jaučiu kokias atsakingas pareigas man yra pavesta vykdyti bei kaip vienu veiksmu, žodžiu ar net žvilgsniu galiu įtakoti jaunųjų sportininkų pasaulėžiūrą. Treniravimas – nenutrūkstantis procesas, o žinių kaupimas – beribis. Džiaugiuosi būdamas šio vyksmo dalimi.

  • Galima spėti, kad kaip ir kiekviename darbe, vaikų treniravime reikalinga tam tikra darbo disciplina. Kaip manote kokie yra svarbiausi aspektai treniruojant vaikus, kad jie pasiektų puikių rezultatų?

 Jei turima omenyje asmeniniai sportiniai rezultatai, būtų protinga teigti, kad vieno sėkmės „recepto“ – nėra. Kas tinka vienam, nebus priimtina ar naudinga kitam. Kalbant apie komandinį rezultatą – visa „dėlionė“ tampa dar sudėtingesnė. Krepšinis – žaidimas, kad ir kaip treneris besistengtų puikiai treniruoti, rungtynėse savo gebėjimus demonstruoja ir galutinį rezultatą nulemia – žaidėjai. O kalbant plačiąją prasme, geras treniravimo rezultatas – savarankiškas, pasitikintis bei savo veiksmų pasekmes suvokiantis ateities visuomenės narys.

  • Žinome, kad mylite darbą su mažais vaikais. Su kokių amžiaus grupių vaikais šiuo metu dirbate?

 Sportiniuose užsiėmimuose, kurie būna vedami ikimokyklinėse įstaigose sportuoju su pačiais jauniausiais „krepšininkais“. Taipogi, sporto šakos paslaptimis dalinuosi ir su pradinių klasių mokiniais – treniruoju dvi trečiokų bei vieną pirmokų komandą. Tokiu principu „Aukštaitijos krepšinio mokykloje“ darbuojuosi jau 5-tąjį sezoną.

  • Grįžtant prie Jūsų, kokiose krepšinio lygose esate žaidęs ir kaip vertinate savo patirtį įsitraukus į jas?

 Hm, verta prisiminti. Pirmieji žingsniai buvo žengti LKF organizuojamoje „Moksleivių krepšinio lygoje“. Vėliau, vietiniu lygmeniu teko daug metų varžytis „Panevėžio krepšinio lygoje“. Keletą metų atstovavau komandas, kurios regioniniu principu dalyvavo „Aukštaitijos krepšinio lygos“ bei „Mažų miestelių krepšinio lygos“ čempionatuose. Atsakant į antrąją klausimo dalį, įgautą patirtį vertinu vienareikšmiškai – teigiamai. O jei apsiribojant tik pačiu įsitraukimu į anksčiau minėtas lygas, tuomet tikriausiai įvardinčiau taip: moksleivių lygoje – pažinau šį žaidimą kaip procesą, miesto pirmenybėse – „pajaučiau“ krepšinio kultūra ir pažinau bendruomenę, mažų miestelių čempionate – supratau kas yra rolė ir kokia komandinių sporto šakų esmė ir galiausiai „Aukštaitijos krepšinio lygoje“ – kaip veikia komandos „chemija“.

  • Jūsų gimtasis miestas – Panevėžys. Kaip manote, ar šis miestas yra perspektyvus ugdyti mažuosius krepšininkus?

 Vienareikšmiškai į šį klausimą, taip arba ne – negalėčiau atsakyti. Sutinku, kad galimybių kiekvienam jaunąjam sportininkui išbandyti save krepšinio aikštelėje tikrai yra. Piramidiniu principu galima tęsti kasmetinį treniruočių procesą tiek ankstyvojoje jaunystėje, tiek ir paauglystėje. O ar pats jaunas žmogus yra pakankamai gabus ir motyvuotas savo gyvenimo kelią sieti su profesionaliu krepšiniu – čia jau kitas, ir dažniausiai nuo trenerio bei krepšinio mokyklos norų nepriklausantis klausimas.

  • Kalbant apie Jus – ar Jūs mėgstate keliauti? Galbūt svajojate sugrįžti į seniai lankytą šalį arba nuvykti į vietas, kuriose dar neteko būti?

 Iš tiesų, keletą pastarųjų metų gyvenau labai sėsliai ir kelionėms skiriama laisvalaikio dalis buvo itin menka. Šiai dienai tikrai nesu užsibrėžęs tikslo aplankyti kokią nors šalį. Žinoma, neatmetu ir tokios galimybės, kad esant palankioms sąlygoms neatsisakyčiau išsamiau susipažinti su gimtosios šalies žaliosiomis erdvėmis.

  • Kitas Jūsų pomėgis – knygų skaitymas. Kokias knygas mėgstate? Kaip vertinate žinias, kurias įgyjate knygų skaitymo metu ir ar pavyksta jas pritaikyti kasdieniniame gyvenime?

 Taip, knygos – didžiulė mano gyvenimo dalis. Šiek tiek privengiu detektyvų, mokslinės fantastikos bei romantinio tipo leidinių – tačiau apibendrindamas galiu teigti, kad skaitau labai įvairaus stiliaus literatūrą. Gyvenime vadovaujuosi principu „turi informaciją – valdai situaciją“, tad ir prioritetą skiriu praktiškai pritaikomų žinių įsisavinimui.

  • Iš kur semiatės naujų idėjų, treniravimo metodų, kuriuos pritaikote darbo su vaikais metu?
  • Įvardinčiau net keletą šaltinių: tos pačios jau minėtos knygos, profesiniai seminarai, diskusijos su kolegomis bei treniruočių proceso metu kylančių minčių ir idėjų archyvavimas.
  • Neįmanoma nepastebėti Jūsų pozityvumo – ar darbas su vaikais suteikia tos begalinės energijos? Kokias Jūsų manymu pagrindines savybes ugdo darbas su vaikais?

 Jei turi kažko daug ir gero, norisi tuo pasidalinti su visais. Pasitaiko visko, kaip ir visiems, tai „baterija“ išsenka, būna koks pilkas „debesėlis“ užplaukia… Tačiau auklėtinių žvilgančios akys ir plačios šypsenos kasdien džiugina ir įpareigoja mane patį būti geriausioje profesinėje „formoje“. Savybės? Geras klausimas, tikriausiai išskirčiau tris: supratingumas, atsakomybė ir, žinoma, kantrybė.

  • Ar dirbant Sporto ir išsilavinimo akademijoje jaučiatės atradęs tinkamą vietą realizuoti savo tikslus bei pilnai įgyvendinti troškimą dirbti su vaikais?

 Taip!



Teksto autorė Kornelija Rimskytė