Ilgai lauktas šventinis interviu su mūsų nuostabiuoju krepšinio treneriu Luku Neimontu pagaliau pasiekė ir Jus! Maloniai kviečiame visus skaityti straipsnį apie jo patirtį treniruojant vaikus, strategijas vaikų sėkmingumui, fizinės formos nepraradimo paslaptis karantino metu ir daug kitų dalykų!

Lukas Neimontas – geležinės valios ir begalinio ryžto Sports and Education academy treneris. Vos 23 metų jaunuolis yra sukaupęs nemažą patirtį krepšinio srityje ir vaikų treniravime. ,,Mano kelias šioje akademijoje prasidėjo 2018 m. rudenį. Atrodo lyg ir nedidelis laiko tarpas, tačiau pažvelgus iš kitos pusės, mažą knygą galėtume parašyti sudėję visas istorijas, patirtus išgyvenimus komandose, prisiminus treniruotes ir varžybas” – teigia treneris. Savo meile šiai nuostabiai sporto šakai, vaikų treniravimo ypatumais, neprarandama motyvacija sportuoti karantino metu ir dar daugeliu kitų dalykų dalinasi Lukas Neimontas.

  •  Lukai, nuo ko prasidėjo noras įsitraukti į nuostabų krepšinio pasaulį?
  • Kiekvienam mūsų krepšinio pasaulis yra savaip nuostabus, man asmeniškai, tai buvo dalykas, kurį atradęs paauglystėje galėjau atiduoti visą save. Ši sporto šaka man padėjo kitomis akimis pažvelgti į savęs atradimą, bendravimą, tobulėjimą. Pastebėjau, jog visi gyvenimiški sunkumai atrodo lengviau suprantami, įsisavinami, kai į tai žiūri per „krepšinio akis“. Krepšinis visuomet buvo ir dar tikiuosi ilgai bus mano gyvenimo dalis.
  • Kas Jus labiausiai žavi trenerio darbe? Kaip supratote, kad jūsų gyvenimo kelias veda vaikų krepšinio treniravimo keliu?
  • Pats asmeniškai tikiu, kad žmogus gyvenime turėtų būt vertinamas ne pagal konkrečiai asmeninius pasiekimus, o pagal tai, kiek žmonių jis paveikė ir kaip, kiek žmonių jis pasiekė, įkvėpė ir padėjo. Toks požiūris ir padėjo suprasti, jog noriu ne tik pats tobulėti, bet ir padėti kitiems tai daryti. Tai ir yra pagrindinė mintis treniravimo procese, kuri mane žavi. Be abejo, treniruodamas vaikus jaučiu didelę atsakomybę ir pareigą paruošti kiek įmanoma geresnius krepšininkus, bet ir tuo pačiu perduoti auklėtiniams savo mintis, patirtį, padėti jiems eiti teisingu keliu.
  • Kokiose krepšinio lygose esate žaidęs ir kaip vertinate savo patirtį įsitraukus į jas?
  • Rimtesnėse krepšinio lygose negaliu pasigirti didelia patirtimi, mano kelias prasidėjo kiemo aikštelėse, bendraminčių būryje. Manau tai taip pat yra dalis manęs, kuri padeda šiame darbe, esu patyręs daug įvairių dalykų krepšinio pasaulyje, yra dalykų kurių neįgyvendinau dėl vienos ar kitos priežasties. Turėdamas tą bagažą ir žvelgdamas atgal, dabartinėje situacijoje turiu prabangą savo auklėtiniams padėti tobulėti teisinga kryptimi.
  • Bendravimas su kitais žmonėmis yra vienas iš svarbiausių aspektų dirbant trenerio darbą. Ar šiuo laikotarpiu, kuomet visos treniruotės negali būti vykdomos kartu su vaikais, pasiilgstate bendravimo? Galbūt randate įvairių kitų būdų kaip palaikyti ryšį su auklėtiniais ir galite jais pasidalinti su visais skaitytojais?
  • Be abejo, šiuo laikotarpiu manau visi žmonės vienaip ar kitaip patiria socialinio rato sumažėjimą. Ryšys žinoma nenutrūksta, sportuojame nuotoliniu būdu, bendraujame irgi nuotoliniu būdu, bet to nepalyginsi su kontaktiniu bendravimu, emocijomis, vis dėl to esame savotiška šeima krepšinio bendruomenėje.
  • Lukai, kaip vertinate darbą su vaikais ir ar įgijote naujų įgūdžių bei pasisėmėte kitokios patirties treniruočių metu?
  • Patį darbą sunku yra vertinti, kiekvienas mūsų užsiėmimas turi savų minusų ir pliusų. Apskritai visą šitą patirtį vertinčiau kaip vieną didelį iššūkį sau. Auklėtinių akyse, mes treneriai, esam tie žmonės, kurie privalo būti autoritetas vaikams. Tačiau aš asmeniškai akcentuoju tai, kad nepaisant to, jog esu treneris, kuris besąlygiškai pasitiki jais ir reikalauja rezultatų bei tikisi to paties iš jų, esu ir jų draugas, žmogus, į kurį jie gali kreiptis ne tik krepšinio klausimais. Manau tai savaime ugdo ir naujus įgūdžius, kaupia patirtį. Bendravimas su skirtingais charakteriais, konfliktų ar kitokių situacijų valdymas, žmonių pažinimas yra aspektai, kuriuos kaskart tobulinu dirbdamas su vaikais.
  • Kokios yra vertybės, kurias norite matyti savo treniruojamoje komandoje?
  • Skatinu vertybes, kurios yra ne tik svarbios krepšinio aikštelėje, bet ir asmeniniuose gyvenimuose. Pasitikėjimas artimu žmogumi, tai yra komandos nariu. Atsakomybė sau, užduoties ar tikslo įgyvendinimas dėl savęs. Atsakomybė kitiems, žinoti ir suprasti, ko žmonės tikisi iš tavęs ir ką tu turi padaryti. Gerumas ir nuoširdumas, neigiami dalykai verčia mus jaustis neigiamai, įžvelgdami ar darydami gerus dalykus nuoširdžiai, jausime teigiamas emocijas.
  • Jus pažįstantys žmonės dažnai užsimena, kad be sporto Jūs negalėtumėte gyventi. Galbūt krepšinis yra ne vienintelė sporto šaka kuri Jums patinka?
  • Krepšinis žinoma pagrindinė, bet ne vienintelė yra mano mėgiama sporto šaka. Kiek gal neįprasta Lietuvoje, tačiau man artimas dalykas yra Amerikietiškas futbolas. Šią sporto šaką daugiau stebiu, negu užsiimu pats, kadangi užsiimti šiuo dalyku yra truputį sunkiau, bet įmanoma tai padaryti, užtenka tam tikro kamuolio ir kelių panašiai mąstančių žmonių.
  • Turbūt ne vienas mūsų skaitytojas susiduria su sunkumais prisiversti sportuoti karantino metu, kaip Jūs palaikote savo fizinę formą? Galbūt turite kokį nors patarimą, kuris motyvuotų skaitytojus daugiau užsiimti aktyvia fizine veikla?
  • Šis patarimas galioja galbūt ne tik šioje situacijoje, bet dabar kaip niekad yra svarbus. Darydami net ir mažiausius dalykus, mes jau pralenkiame savo varžovus, kurie nedaro nieko. Saugodami save ir kitus, turėtume sportuoti namuose ir ne tik treniruočių metu. Visam šitam chaosui pasibaigus, grįžę į įprastą rutiną, pamatysime, kas šį laiką namuose išnaudojo produktyviai, o kas truputėlį tinginiavo.
  • Kaip ruošiatės artėjančioms šventėms?
  • Kaip tik atsakinėjant į jūsų klausimus, esu viduryje dovanų pakavimo ir švenčių bumo. Aišku, šįmet viskas kitaip, šventės bus tik pačioje artimiausioje aplinkoje, namuose, tai yra kiek neįprasta. Dovanos taip pat, net ir norėdami tikriausiai nepilnai galėsime įgyvendinti šią tradiciją. Tačiau tai yra tik antroje vietoje esantys dalykai, po mūsų visų sveikatos, kuri yra svarbesnė nei net kada šių švenčių laikotarpiu.
  • Kalbant apie Jus, galbūt norėtumėte pasidalinti savo svajonėmis, kurias norėtumėte išpildyti arba kurios jau išsipildė?
  • Į šį klausimą atsakysiu paslaptingai, yra tikrai didelių svajonių, kurios jau pradėjo pildytis, taip pat yra dar begalė didesnių, kurios laukia savo eilės.
  • Ar dirbant AKM sporto akademijoje jaučiatės atradęs tinkamą vietą realizuoti savo tikslus bei pilnai įgyvendinti troškimą dirbti su vaikais?
  • Taip, manau mūsų akademija skatina ne tik jaunųjų sportininkų augimą, tačiau ir mūsų kaip specialistų. Tai yra puikiai suderintas ugdymo procesas, kuriame kiekvienas galime rasti sau vietą.
  • Ko palinkėtumėte skaitytojams švenčių proga?
  • Saugių, jaukių švenčių kiekvienai šeimai, didžiausi linkėjimai mano komandoms ir bendražygiams. Kiekvienas suprantame kokioje neeilinėje situacijoje esame, atitinkamai švęskime šventes ir tikėkimės, jog bendromis jėgomis grįšime į mums įprasta ir mylimą gyvenimą, kuriame nevaržomi galime džiaugtis viskuo, tame tarpe ir krepšiniu.