Pažintis su Aukštaitijos KM treneriu Benu Bakučioniu

 

Tęsiame pažintį su Aukštaitijos krepšinio mokyklos kolektyvo nariais ir šiuokart po padidinamuoju stiklu treneris Benas Bakučionis. Šis treneris prie mūsų Aukštaitijos krepšinio mokyklos prisijungė praėjusio sezono pradžioje. Treneris pasižymi iškalbingumu, atsakingumu ir kruopštumu. Štai keletą klausimėlių Benui Bakučioniui.

Kokie tavo, kaip trenerio tikslai Aukštaitijos krepšinio mokykloje?

Kadangi šį sezoną treniruoju pačius jauniausius „AKM“ auklėtinius – mano, kaip trenerio siekis yra kiekvieną iš savo auklėtinių supažindinti su šios sporto šakos pradmenimis, jos kultūra. Taipogi, per įvairius žaidimus ir pratimus stengiuosi vaikams sudaryti palankias sąlygas:

 

  • pažinti savo kūną ir jo galimybes;
  • išmokti naujų žodžių bei tyrinėti pasaulį;
  • suvokti savo elgesį bei jo motyvus;
  • atpažinti taisykles ir jomis vadovautis;
  • pajusti asmeninę bei komandinę atsakomybę;
  • varžytis kartu su draugais bei patirti pralaimėjimo kartėlį ir žinoma – pergalės skonį.

Kalbant bendriau, aš pats dar tik mažais žingsneliais žengiu į vaikų krepšinį, tad ir tikslai yra kuklūs – tapti ne geriausiu treneriu, bet geriausiu treneriu savo auklėtiniams.

Kokiomis dar veiklomis užsiimi?

Be krepšinio dar labai domiuosi bei stengiuosi skirti laiko įvairioms psichologinėms bei savipagalbos (angl. self-help) knygoms. Neretai save užtinku skaitant vieną straipsnį po kito įvairiose internetinėse svetainėse, susijusiose su verslu, technologijomis ar įvairiomis pasaulio raidos tendencijomis.

Gal turi kokią linksmą istoriją iš treniruočių su vaikais?

Keistas dalykas, bet visos linksmos istorijos nutinka netikėtai. Pastebėjau, kad nelabai gebu jas įsiminti, bet ką žinau, tą žinau – jos kaip emocinis užtaisas mane energizuoja visai dienai. Tikrai su kiekviena iš auklėtinių grupių buvo nutikę įvairių kuriozų bei šmaikščių situacijų. Bet, išduosiu paslaptį… Kolegos minėjo, kad nemoku pasakoti anekdotų ar kitokių linksmų nutikimų, tad pereikime prie kito klausimo.

Kokie tavo pasiekimai sporte?

Kas susiję su mėgėjišku krepšiniu – stalčiuje saugiai guli, dar atrodo visai nesenai pelnytas, Panevėžio miesto trečios lygos čempiono medalis, taipogi, keletas kitokio formato turnyrų apdovanojimu. Atsimenu, jog studijų metais teko tapti tokių sporto šakų kaip tinklinis, stalo tenisas bei smiginis – prizininku. O šiaip, kiekviena nauja galimybė patobulėti bei atrasti kažką naujo savyje, man – didžiulis pasiekimas.

Kodėl patinka dirbti su vaikais?

Todėl, kad jie naivūs ir galima apgauti… Juokauju, žinoma. Mane žavi tai, jog jie yra labai smalsūs, imlūs ir visada nusiteikę entuziastingai. Kiekvieną žaidimą ar pratimą „pasitinka“ su nauju energijos pliūpsniu, atrodo, tarsi jiems negaliotų paros metas: ar 8 valanda ryto ar 5 valanda vakaro, visada su įjungtu režimu – „iš visų jėgų“. Patinka, jog stebėdamas jų elgesį galiu pats sau priminti universaliąsias vertybes bei padėti jiems jas puoselėti. Tikrai džiugina tai, kad galiu kartu su auklėtiniais dalintis pozityviomis emocijomis bei prisidėti prie nuoseklaus jų asmeninio ir sportinio tobulėjimo.

Koks turi būti treneris?

Pirmiausiai jis turi būti savimi. O kai esi savimi bei jauti didžiulę savo darbo atsakomybę prieš pačius auklėtinius ir jų tėvus, toliau nebereikia ieškoti motyvacijos. Tuomet, pats „nestovi vietoje“, sieki daug ir savo darbu įrodai, kad gali būti puikus savo srities specialistas, emocinis bei vertybinis lyderis ir dar vienas pagalbininkas augančios asmenybės gyvenime.

Ar taip visą laiką ir įsivaizdavai trenerio darbą?

Tikrai, negalėjau įsivaizduoti, kad šis darbas apims tiek daug įvairių sričių: pradedant biurokratiniais dalykais ir baigiant asmeniniais psichologinio tipo pokalbiais. Nemaniau, kad jį dirbdamas susidursiu su tikrai nemažu profesinių iššūkiu kiekiu. Tačiau, tokia ta likimo ironija, kad už įgytas savybes, padedančias man šiuo metu ugdyti jaunąją kartą, esu dėkingas pačiam – krepšiniui. O kaip viskas keisis – ateitis parodys.

Ką tau reiškia krepšinis?

Hmm… Dažnai susiduriu su šituo klausimu. Iš tiesų, krepšinis apima daug mano gyvenimo sričių: darbą, laisvalaikį, asmeninį tobulėjimą. Sunku tinkamai išreikšti mintis, bet pastebėjau, kad smalsiems aplinkiniams nepavargstu kartoti, jog jis – mano gyvenimo esmė, prasmė ir dar daugiau. Tad kol kas tokiu požiūriu vadovaujuosi ir atrodo, artimiausiu metu neplanuoju jo keisti.