Su Aukštaitijos krepšinio mokyklos auklėtiniais ir vėl darbuosis profesionali atletinio rengimo trenerė Kristina Jasinskaitė

Su Aukštaitijos krepšinio mokyklos auklėtiniais po trumpos pertraukos ir vėl darbuosis profesionali atletinio rengimo trenerė Kristina Jasinskaitė. Puiki specialistė bei pati buvusi aukščiausio kalibro atletė bus atsakinga už vaikų fizinį pasirengimą bei visų fizinių savybių lavinimą. Tai dar vienas žingsnis profesionalumo link, ši trenerė padės pagrindiniams komandų treneriams dar geriau atskleisti vaikų privalumus, o trūkumus padės paversti pranašumais.

Pakalbinome trenerę ir siūlome susipažinti iš arčiau.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kada pirmą kartą susidomėjai sportu bei kokia sporto šaka tavo mėgstamiausia?

“Galėčiau sakyti, kad vos tik pradėjus vaikščioti. Tėtis pasakojo, kad gana vėlai pradėjau vaikščioti, bet tik pradėjusi iškart bėgiojau. O jeigu rimtai nuo 6-erių jau lankiau krepšinį, baseiną, šokius, bet tik 11 metų pradėjau savo mylimiausią sportą šaką – lengvąją atletiką. Ilgai ji buvo mano karalienė sporto pasaulyje. Šiuo metu domiuosi fitnesu, krepšiniu ir bėgimu būtent iš lengvosios atletikos.”

Kaip tapai atletinio rengimo trenere? Ar dirbi tik su vaikais?

“Studijose tai buvo mano antroji kvalifikacija – profesija. Labai patraukė specifika, platus spektras sporto šakų, su kuriomis gali atlikti fizinį rengimą, kintantis darbas, nuo raumenų grupių paruošimo, fizinių savybių įgijimo ar iki pilno atstatymo po traumų. Taip pat žavi jausmas, kai kiti tobulėja ir darbas su skirtingo amžiaus grupėmis ar asmenimis, nuo vaikų iki suaugusiųjų.”

Kuo skiriasi darbas su vaikai ir suaugusiaisiais?

“Vaikams dažniausiai atiduodi labai daug savęs, bet matai labai greitą progresą ir nuoširdžias emocijas, tas labiausiai žavi. O su suaugusiais pats labai greit tobulėji ir įgauni kartais naujų žinių, nebūtinai susijusių su treniravimu. Vadinu tai socializacija. Kiekvienas yra skirtingas, bet kuo daugiau įvairovės, tuo smagiau.”

Kokie tavo laisvalaikio pomėgiai?

“Priklausomai nuo metų laiko, bet iš esmės – aktyvus sportas. Nuo važinėjimo dviračiu, kelionės, nors ir trumpos, kur nors už miesto į gamtą, iki dūkimo lauke kelias valandas su krikšto sūnumi ir jo broliu. Ramiu laiku – knyga ar filmas.”

Ar pati vis dar sportuoji, gal turi kokiu asmeninių pasiekimų?

“Dabar daugiausiai laiko leidžiu sporto salėje, bet labiausiai mėgstu ne treniruoklius, o kombinuotus pratimus, kurie skirti jėgos ištvermei ar prasibėgti lauke. Sportas visada šalia ir neįsivaizduoju kitaip savo gyvenimo, nes esu ir trenerė, ir kariškė. Abi šios profesijos reikalauja fizinio pasirengimo.
Pasiekimai… Nemėgstu jų vardinti, visada sakau, kad kiti turi kalbėti apie tave, o ne pats. Bet jei klausiate… Jie buvo, kai sportavau profesionaliai. Tai būtų lengvojoje atletikoje, 8 metus Lietuvos rinktinės narė, daugkartinė čempionė ir prizininkė, dalyvė Europos ir Pasaulio jaunimo čempionatuose.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodėl patinka trenerės darbas?

“Jis aktyvus, nuolat mokaisi kažko naujo, visada turi atnaujinti žinias, nėra monotonijos ir gali suteikti kitiems žmonėms šypseną, kai jie po sunkios treniruotės dydžiuojasi savimi ar po ilgo skausmo ir negalėjimo atlikti kažkokio fizinio krūvio vėl tampa visaverčiais.”

Ko palinkėtum mūsų auklėtiniams?

“Nuo pat pradžių iki pat galo”. Niekada nesustoti ir tikėti savimi, bei tuo, ką daro.